Aš atsiduodu
Kaip tas pieštukas, aš rašau,
Tinku tada, kai aš bejėgė.
Ir atsiduodu tiktai Tau,
Tada mintis per mane lieji.
Nenoriu Rankoj aš spurdėt,
Gadinti Tavo mielą braižą.
Naudok mane, tik nepadėk,
Nors taip likimas širdį braižo.
Bet mirštu sau aš dėl Tavęs,
Kad tik Tavi planai judėtų.
Rašyk, kalbėki per mane,
Žmonėms į širdis prakuždėki.
Sustiprinki, sakyk MYLIU,
Kada sunku, vis pakylėki.
Lai mūs širdy skambės: galiu,
Nes tik Tavy mes sustiprėsim.
Dažnai paaštrini mane,
Reik dalį man savęs prarasti.
Tuomet krentu lyg į žemes,
Bet su Tavim galiu atrasti.
Aš atrandu, kam pašaukta,
Nors skausmo brydę tenka bristi.
Naudok mane Sava Ranka,
Laikyk mane, kad tik nekrisčiau…
Ef 4,1
… raginu jus elgtis, kaip dera jūsų pašaukimui, į kurį esate pašaukti.
/Jolantos Toločkaitės eiliuotas kalbėjimas/
2023 06 25