Piktasis kraipo Tiesų Kelią
Mes žinom – Kristus – Kelias mūs pas Dievą.
Jis Tas, Kuris atpirko mus kiekvieną.
Visi priklausėme mes tamsai,
O tikslas jos visus sukaustyt.
Sukaustyti ir skleisti melą,
Piktasis kraipo Tiesų Kelią.
Neleidžia mums pas Dievą eiti,
Tarsi grandinėm tave laiko.
Jei Dievas stato čia Bažnyčią,
Tai velnias šalimai – koplyčią.
Kad tik galėtų jis budėti,
Jo tikslas, kad žemyn garmėtum.
Patirt neleidžia Dievo Meilės,
Kad Jis kaltes visas atleidęs.
Kad Kristaus Kraujas jas nuplovęs,
O tau piktasis vis jas rodo.
Dar kaltina tave per dieną,
Tu atgailauji – jis vis viena.
Tau kalba į mintis, meluoja,
Be sustojimo atakuoja.
Kaip tu patirsi Dievo Meilę?
Jei nuolatos esi tu baimėj.
Nesuvokiam, kaip Jis mus myli,
Dėkokim Jam, bet vis nutylim.
Tiktai tikėjimas išgano,
Suteikia Viltį, duoda peno.
Mums Dievo Žodis sako: vaike,
Kas prislėgti, pas Dievą eikit.
Priimti Dievo Meilę laikas,
Esi per Kristų Dievo vaikas.
Jis nutiesė mums Tiesų Kelią,
Neleisk jo iškraipyt melagiui.
Jam atpirkimo ožio reikia,
Susidoroti nori veikiai.
Bet Dievas siuntė Avinėlį,
Už tave Kainą sumokėjo…
Jn 1,29
Kitą dieną Jonas, matydamas pas jį ateinantį Jėzų, prabilo: “Štai Dievo Avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmę.
Apd 13, 9-11
“ Tada Saulius, kitaip vadinamas Pauliumi, Šventosios Dvasios kupinas, įdėmiai pažvelgė į jį ir tarė: „Ak tu, visokių klastų bei piktybių pilnas velnio vaike! Tu, teisumo prieše! Ar nesiliausi kraipęs tiesių Viešpaties kelių?”
/Jolantos Toločkaitės eiliuotas kalbėjimas/
2023 07 01