Malda už namiškius
Pasitikiu aš, Dieve, Tavimi,
Aš Tavo nuosavybė, Tu apsaugai.
Ne tik mane, bet tuos, kas artimi,
Laikai visus Savam Delne lyg saujoj.
Kaskart nešu namiškius maldoje,
Nes tik Tavim gabi pasitikėti.
Ganai juos Meile lyg tas aveles,
Neleisi joms nuklysti, nusidėti.
Atnešus namiškius, kam vėl nešiot?
Tarsi paimt iš Rankų Tavo, vėl paimti?
Aš supratau – man reikia tik dėkot,
Ir begalinę Meilę iš Tavos Širdies priimti.
Jeigu mes prašom vėl ir vėl – mąstau,
Pasitikėjimą Juo tvirtą turim?
Tad nenešiokime naštų daugiau,
Dėkokim Jam už taip mielų namiškių būrį.
Todėl mes jaučiamės pavargę kitados,
Nes namiškius pirmyn, atgal nešiojam.
Pasitikėkime Dievu mes visados,
Dėkokim Jam, ir nepavargs Kely mūs kojos…
Kol 2, 6-7
Taigi, kaip esate priėmę Viešpatį Jėzų Kristų, taip ir gyvenkite Jame,
įsišakniję bei statydindamiesi Jame ir įsitvirtinę tikėjime, kaip esate
išmokyti, kupini dėkingumo.
2023 09 18