Gyvenimo labirintai
Gyvenime gausu tiek labirintų,
Keliaujam jais, vis ieškom išeities.
Galvojame: iš kur jų tiek pripinta?
Bet reikalingi jie labai išties.
Tiktai juose mes, žmonės, pasimokom,
Neleidžia mums gyvenime užmigt.
O jei sutinkam kampą dar statoką,
Tai pradedam daugiau širdim mąstyt.
Tada tik klausiam: kaip čia nukentėjau?
Kodėl aš vietoj vis dar toj pačioj?
Jaučiuos tarytum ratais ėjęs,
Taip tuščia ir nyku širdy manoj.
Jei tu elgiesi vis taip pat – tai nesikeičia,
Nei situacijos, ir net tava širdis.
Tik gal vaizdai kely tavieji keičias,
Bet rezultatas vis tas pats, ar tu girdi?
Kampai kampeliai mūsų labirintuos,
Nepaslaptis – kiek daužomės į juos.
Bet taip jie žadina vis mus – nenusivilki,
Dėkoki Dievui, nors painu, už juos.
Ir nesvarbu, kiek jais tu dar blaškysies,
Per kalnus eisi, lygumas plačias,
Išliki tik bendravime su Kristum,
Tai Jis tave vis saugos, Jis mus ves.
Tik taip mes bręstame, tik taip mes dvasioj augam,
Taip Dievas ugdo, moko Juo tikėt.
Nors verkiame dažnai, kad nesigaudom,
Bet visos sąlygos tik Juo pasitikėt.
Tad kelkim galvas ir giliai įkvėpkim,
Keliaukim, nesustokim Kelyje.
Ir nesvarbu, kas buvo, kiek kentėta,
Šie labirintai – Dievo mokykla.
Ps 100,3
Žinokite, kad Viešpats yra Dievas. Jis mus sukūrė, o ne mes patys; mes esame
Jo tauta ir Jo ganyklos avys.
/Jolantos Toločkaitės eiliuotas kalbėjimas/ 2023 09 03