Dangaus Karalystė
Mes žmonės, taip dažnai vis klausiam Dievo,
Kodėl Tu blogiui leidi Žemėje klestėt?
Žinau, kaip vargas spaudžia mus ne vieną,
Juk neplanavo Dievas žmogui nusidėt.
Bet laisvą valią suteikė Kūrėjas,
Žmogus galėjo viską pasirinkt,
Ko tik užsigeidė, ko tik širdy norėjo,
Vėliau jam teko skaudžiai nusivilt.
Širdy panoro jis gyvent be Dievo,
Nepaisė įspėjimo duoto jam.
Todėl tiek kyla klausimų kas dieną,
Ir kaip įveikti visa tai pačiam?
Kas ištaisys sugedusį pasaulį?
Širdis kampelio rojaus ieško vis.
Ir kiek beklaidžiotume mes po saule,
Joje tamsu, lyg nesibaigianti naktis.
Bet Sūnų Dievas atsiuntė į Žemę,
Tai Jis vaduoja žmogų iš kančios.
Ir kviečia Jis į Karalystę Savo,
Ji Dangiška ir kupina Šviesos.
Likimo Žemės niekas nepakeis jau,
Susidėvės kaip senas rūbas ji.
Bet Kristus kviečia širdimi ateiti,
Dangaus tau Karalystės Vartai atverti.
Nesistebėk, kas Žemėje vis vyksta,
Joj tiek tamsos kiek mūsų širdyse.
Bet Dievas ant tavęs, žmogau, nepyksta,
Jis Sūnų atsiuntė atpirkt tave.
Tad drąsiai ženkime visi į Šviesą,
Palikim tamsą, kur skandina mus.
Išstokime prieš melą pikto priešo,
Lai į Kūrėją gręžiasi šiandien žmogus.
Per Savo Sūnų Jis duris atvėrė
Į Savo Karalystę, patikėk.
Žinok, ant Kryžiaus Kristus atkentėjo,
Tad šaukis Jo širdy ir praregėk.
Žinoki, Dievas netaisys pasaulio,
Mums vienas Kelias – gręžtis tik į Jį,
Atsižadėt tamsos, piktų apgaulių,
Gyvent Jo Šviesoje, Jo Meilėj ir Vilty.
Tad ženk širdim į Dievo Karalystę,
Per Kristų mes Ją turim širdyje.
Palikime pasaulio bedievystę,
Nes tik su Juo gyvensim Šviesoje.
/Jolantos Toločkaitės eiliuotas kalbėjimas/
Mt 6,33 Pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir Jo teisumo, o visa tai bus jums pridėta.
/2020 10 20/