Nieks neatskirs
Gyva siela, įkvėpta Gyvo Dievo.
Tai gyvas Jo alsavimas many.
Troškimas manyje šiandieną vienas:
Išlikti Tavyje, su Tavimi.
Nieks neatskirs nuo Tavo, Dieve, Meilės,
Tu įsikūrei mano širdyje.
Tu atradai mane ir pasibeldei,
Pasikviečiau gyventi savyje.
Tad veik many daugiau, Tau noriu leisti,
Kalbėk per lūpas, Rankom apkabink.
Paguoski, raginki visus atleisti,
Kad neitų paskui tamsą įkandin.
Kaip miltai susimaišo su aliejum,
Ir duona kasdieninė kepama.
Taip nieks atskirti mūsų nepajėgia,
Dvasia Jo susijungė su mana.
Ir nieks jau neišplėš iš Dievo Rankos,
Tu nupirktas brangiu Sūnaus krauju.
Nors kartais priešas garsiai pasitranko,
Esi Jo nuosavybė – mylimu vaiku.
Rom 8,38-39
Ir aš įsitikinęs, kad nei mirtis, nei gyvenimas, nei angelai, nei kunigaikštystės, nei galybės, nei dabartis, nei ateitis, nei aukštumos, nei gelmės, nei jokie kiti kūriniai negalės mūsų atskirti nuo Dievo meilės, kuri yra Kristuje Jėzuje, mūsų Viešpatyje.
/Jolantos Toločkaitės eiliuotas kalbėjimas/
2023 05 31