Kiekvienas sužeistas
Kokia Jo Meilė – Jis neteisia,
Bet myli mus Jis be ribų.
Jis Vienas žino, ko mums reikia,
Kodėl aš kartais suklumpu.
O klystame visi, kiekvienas,
Kiekvienas sužeistas, girdi?
Todėl supranta mus tik Dievas,
Nes žino, kas mūs praeity.
Koks skausmas širdyje gyvena,
Ir ką reikėjo mums patirt.
Žingsnius Jis matė mūsų Kelio,
Skubėjo ašaras surinkt.
Ir net tada kartu Jis verkė,
Nes matė ir kitas širdis,
Kodėl jos grubios ir bejausmės,
Kokia jų buvo patirtis.
Jei tu esi daug Meilės gavęs,
Nesmerki kito, nenuteisk.
Tu nežinai, kiek jis praradęs,
Gyvena, juda tik skausmais.
Bet Dievas mato ne kaip žmonės,
Nežiūri ką ir kur darai.
Bet saugo Jis Sava Malone,
Suprasdamas – kodėl darai.
Palietę skaudulius žmonėse,
Nesistebėk, kodėl suriks.
Kiek daug iš mūsų ranką tiesia?
Dažniau mums norisi supykt.
O pykstame, nes mes nematom,
Žaizdų kiekvieno širdyje.
Todėl žmogaus mes nesupratom,
Ir aplenkėme kelyje.
Bet su Dievu klaidų nebūna,
Nes skausmas atveria širdis.
Jau suvokiam koks aštrus dūris,
Kokia skaudi jo prigimtis.
Tada kitiems žaizdas mes tvarstom,
Nes žinom, ką reik iškentėt.
Taip padedam mes Dievui tverti,
Ir neapeit skaudžios širdies.
O jei tave kas pašokdino,
Nepyk ant jo, bet pamąstyk.
Gal Dievo kitas tau vedimas,
Reik apsisukt ir vėl pirmyn.
Bet kokiu atveju neteiski,
Net nesvarstyki širdyje.
Nebent šalia jo batais eiki,
Ir lik kely Jo Meilėje.
Jn 7,24
„Tad neteiskite pagal išorę, bet teiskite teisingai”.
1 Kor 4,5
Todėl neteiskite nieko prieš laiką, iki ateis Viešpats, kuris nušvies, kas tamsoje paslėpta, ir atskleis širdžių sumanymus. Tada kiekvienam teks pagyrimas iš Dievo.
2023 06 20
/Jolantos Toločkaitės eiliuotas kalbėjimas/