Esi, kas tavyje
Gyvenimą gyvent,
Kiek reikia pastangų.
Dažnai jaučiu save –
Paeiti negaliu.
Dabar jau supratau,
Tikrai žinau širdy,
Tai Jis mana Jėga,
Kai Jis manoj minty.
Kai apie Jį mąstau,
Vėl norisi gyvent,
Be Jo sunku širdy,
Ir vos gali ištvert.
Priklauso nuo minčių,
Jos tavo galvoje,
Žinau dabar tikrai –
Esi, kas tavyje.
Kiek stengiamės visi,
O stengtis tu turi,
Ne darbus pirma dirbt –
Greičiau skubėt pas Jį.
Tuomet jau Jo jėga
Pripildanti tave,
Galės įveikt tada,
Ji tavo širdyje.
Ir skriesi ant sparnų,
Ištarsi: jau galiu.
Nes Tu neši mane –
Be mano pastangų.
Tad stenkis pas Jį eit,
Nėra kitų jėgų
Jo Vieno mums tik reik –
Skubėk visu greičiu.
Pat 23,7
nes kaip jis galvoja savo širdyje, toks jis ir yra.
/Jolantos Toločkaitės eiliuotas kalbėjimas/
2023 06 23