Širdies akys
Atėjo rytas, baigėsi naktis.
Pramerkėm, ačiū Dievui, mes akis.
Bet ar širdis tava akis atmerkė?
Ar dar tamsa joje, o ji tamsoj tik verkia.
Sukurtos širdys mūs gyventi Šviesoje,
Bet mes dar Žemėj, viešpatauja dar tamsa.
Bet jei tu Kristų – Tikrą Šviesą – pažinai,
Širdies akim tu Ją tikrai matai.
Ir nieks tavęs tamsoj nepaskandins,
O jei sutems, tau Jis visad prabils.
Paragins vėl atmerkt širdies akis,
Ir tavo Kelyje Šviesa Jo vėl nušvis.
Mūs Tikslas – vaikščiot Šviesoje,
Tik taip išliksime mes Meilėje.
Ir tik tada širdis krūtinėje dainuos,
O Viešpats mus iš tos baisios tamsos vaduos.
Jn 8,12
Jėzus vėl prabilo: “Aš-pasaulio šviesa. Kas seka manimi, nebevaikščios tamsoje, bet turės gyvenimo šviesą”.
Iz 9,2
Tauta, gyvenusi tamsybėje, išvydo didelę šviesą. Gyvenusiems mirties šešėlio krašte nušvito šviesa.
/Jolantos Toločkaitės eiliuotas kalbėjimas/
2023 06 23