Kada į Jį žiūrėsim
Mes taip dažnai visi į save žiūrim,
Vis kapstomės giliai savoj širdy.
Bet nepamiršk, mes Jėzų Kristų turim,
Ieškokim Jo, ir žvelkim tik į Jį.
Tiktai tada, kada į Jį žiūrėsim,
Jis mus nušvies, tamsa širdy kur – pasitrauks.
Kaip ta ramunė mes į Dangų rankas tieskim,
Ir vėl rašau – širdy giliai taip nesirausk.
Jei žiūrim į save, dažnai suklystam,
Pasididžiuojam, ar pasismerkiam tada.
Nesistebėki vis, kodėl gi mes paslystam,
Nes reik žiūrėt į Kristaus Veidą visada.
Matyk akis Jo, viską pasakys tau,
O lūpos Jo kuždės: myliu iki mirties.
Lyg veidrody parodo Jis man viską,
Tik Jis pasako tikrą Tiesą mums išties.
Mes taip dažnai visi į save žiūrim,
Vis kapstomės giliai savoj širdy.
Bet nepamiršk, mes Jėzų Kristų turim,
Ieškokim Jo, ir žvelkim tik į Jį…
2 Kor 3,18
Mes visi, atidengtu veidu lyg veidrodyje regėdami Viešpaties šlovę, esame keičiami į tą patį atvaizdą iš šlovės į šlovę, veikiami Viešpaties, kuris yra Dvasia.
/Jolantos Toločkaitės eiliuotas kalbėjimas/
2023 06 26