Malonė per Kryžių
Kokia Malonė, kai žinai, jog tau atleista,
Ir ne dėl to, kad geras tu esi.
Gal kam dar vis šiandieną keista –
Tamsos darbai tavieji atpirkti.
Ir nesvarbu, kas bus, yra, kas buvo,
Kiek dar suklupsime savam Kely.
Per Kristaus auką Dievas į mus žiūri,
Ir nuopelnų savų tu neturi.
Nes nuodėmės źmonijos jau ant Kryžiaus,
O širdys mūs nuplautos Jo krauju.
Tad drąsiai ženki Kristų išpažinęs,
Nes tik per Jį mes Dievo tampame vaiku.
O nuodemė jau galios nebeturi,
Ji tiek stipri, kiek sugeba meluot.
Bet tie, kurie šiandien į Kryžių žiūri,
Jie suvokia, nemano priešui pasiduot.
Tai kas, kad priešas ir šiandien dar kalba,
Jo tikslas kaltinti, supriešinti, meluot.
Mes žinome, iš kur tikra pagalba –
Pas Dievą bėgam, skubam atsiduot.
Pas Tą, Kurs nugalėjo baisią mirtį,
Nes Dievas Jį prikėlė – Gyvas Jis.
Už mus Jam teko kančią tą patirti,
Sūnus Jis Dievo, Dievo – Pirmgimis.
Prisikėlimas Jo ir mus visus prikėlė,
Ištraukė iš mirties, iš pragaro kančios.
Iš Jo atėję grįšime mes vėlei,
Malonės Kryžiaus nieks mums neatstos.
Rom 3,24
O išteisinami dovanai Jo malone dėl atpirkimo, kuris yra Jėzuje Kristuje.
2023 05 31
/Jolantos Toločkaitės eiliuotas kalbėjimas/