Pirmosios Sekminės
Šventa Dvasia, ar dar yra kas realesnio?
Šventa Dvasia, ar dar yra kas trokštamesnio?
Šventa Dvasia, kas atgaivins labiau nei Ji?
Šventa Dvasia – tokia visų širdims Brangi.
Tai Ji visatą kūrė – Dievo Ji Ranka.
Mūs Gelbėtojas Jėzus gimė tiktai Jos dėka.
Palaikė Kristų, tapo Jis už mus Auka,
Asmuo Trejybėj – mūsų Mylima.
Kai Jėzus Kristus įžengė į Dangų,
Nors mokiniai ir buvo išsigandę,
Bet laukė jie Žadėtojo Guodėjo,
Vieningai maldai visi atsidėjo.
Ir būnant jiems visiems drauge,
Sekminių dieną iš dangaus staiga
Tarsi smarkiausias vėjo ūžesys
Liežuviais leidosi ant mokinių ugnis.
Šventa Dvasia, nužengusi galingai,
Visus ten esančius Savim pripildė.
Pradėjo jie kitom kalbom kalbėti,
O aplinkiniams teko tik stebėtis.
Šventa Dvasia, kaip ir tada, Sekminių dieną,
Pripildo mus ir guodžia Ji šiandieną.
Mes ne našlaičiai esame, bet Dievo mylimi,
Šventa Dvasia paguodžia mus, kada sunku kely.
Ji teikia drąsą, ryžtą Kristaus mokiniams.
Visi ir viską tik su Ja ištvers.
Mes eisim į pasaulį lig Žemės pakraščių
Ir skelbsim Gerą Žinią, su Ja laimėsim daugelį širdžių.
Apd 2,1-47
Atėjus Sekminių dienai, visi mokiniai vieningai buvo vienoje vietoje.
Staiga iš dangaus pasigirdo ūžesys, tarsi pūstų smarkus vėjas. Jis pripildė visą namą, kur jie sėdėjo.
Jiems pasirodė tarsi ugnies liežuviai, kurie pasidaliję nusileido ant kiekvieno iš jų.
Visi pasidarė pilni Šventosios Dvasios ir pradėjo kalbėti kitomis kalbomis, kaip Dvasia jiems davė prabilti.
/Jolantos Toločkaitės eiliuotas kalbėjimas/