Koks tavo Planas
Pasitarė ir Dievas tarė:
Sukurkime mes Žemėj žmogų.
Pasitarė ir taip padarė,
Kaip Dievo atvaizdas atrodė.
Gyvybę įkvėpė į šnerves,
Taip tapo žmogus gyva siela,
Gyveno rojuje be vargo,
Kol nesugundė žaltys Ievos.
Paklausė jo ir iškeliavo
Jie paskui žaltį tą melagį.
Atidavė jam valdžią savo,
Kurią jiems Dievas buvo davęs.
Ir taip gyvena žmonės Žemėj,
Tam pačiam žalčiui vis paklūsta.
Toliau mes gimstame į Žemę,
Planuojam, kuriam, statom būstą.
Tik mes negalim prisiminti,
Ko Dievas siuntė mus į Žemę.
Ką nutarėm mes čia atlikti,
Juk buvome su Juo sutarę.
Kiekviena siela turi planą,
Vis ieškom, klaidžiojam kelionėj,
Kaip rasti Žemėj tai, kas sava,
Kankinamės, nuolat spėliojam.
Ieškodami visi pavargstam,
Ta tuštuma taip slegia širdį.
Bet turime visi suprasti,
Kūrèją turim, o Jis girdi.
Tad kreipkimės į Jį šiandieną,
Jis pasakys, koks tavo Planas.
Pamiršom viską mes kiekvienas,
Ką buvome su Juo sutarę.
Todėl depresijoj mes skęstam,
Ir liūdesys nuolat kankina.
Ko atėjai čia – neišspręsta,
Kūrėjas sielą atrakina.
Be Dievo mes visi vergovėj,
Kreivus kelius be Jo mes minam.
Kiek daug žmonių be Jo vaitojam,
O tas žaltys nuolat klaidina.
Mums Dievas siuntė Savo Sūnų,
Jis Savo Plano nepamiršo.
Jis matė, kad, źmogau, tu žūni,
O tas žaltys ant tavęs niršta.
Sūnus atsiųstas nugalėti –
Tad prisiminki savo Planą.
Kad džiaugtis Žemėj tu galėtum,
Gyvent širdy su Visagaliu.
Mes esam visų pirma sielos,
Atėjom Žemėn, Planą turim.
Kūrį primins mums Vienas Dievas,
Teieško Jo mūs akys, žiūri…
Pr 1,26
Dievas tarė: “Padarykime žmogų pagal mūsų atvaizdą ir panašumą. Jie tevaldo jūros žuvis, padangių paukščius, gyvulius ir visą žemę bei visus roplius, kurie gyvena ant žemės!”
Pr 2,7
Ir Viešpats Dievas padarė žmogų iš žemės dulkių ir įkvėpė į jo šnerves gyvybės kvapą. Taip žmogus tapo gyva siela.
/Jolantos Toločkaitės eiliuotas kalbėjimas/
2023 07 24