Laimingais būt turėjom norą
Gyvename, kiek daug suklystam,
Tikrai pridarome kvailysčių.
Bet mums tuomet tik taip atrodė,
Laimingais būt turèjom norą.
Tikrai savęs nereikia smerkti,
Gal džiaugėmès, gal teko verkti.
Bet praeitis – jau tai praėjo,
Lyg tas griaustinis nuaidèjo.
Te aidas praeities nutyla,
Viltis nutraukia slogią tylą.
Tad aukime širdy ir bręskim,
Gyvenimą gyventi tęskim.
/Jolantos Toločkaitės eiliuotas kalbėjimas/
2023.07.26