Gimei
Gimei čia, Žemėje, buvai tarp mūsų,
Tapai, kaip mes Tu, kūnu ir krauju.
Nes pamatei, kad nuodemėj pražūsim,
Ją nugalėjai Savo mirtimi, skausmu.
Bet prisikėlei, nuėjai pas Tėvą,
Šlovingas mūsų, Viešpatie.
Paruošt buveines Tu mums pažadėjai,
Namus Danguj, galvojome, išties.
Ne taip supratome mes žemės žmonės,
Tikrai Tu nestatai mums mūrų Danguje.
Per Šventą Dvasią – buvo Tavo noras –
Apsigyventi mūsų širdyse.
Tai mes buveinės Tavo, Kristau,
Tu įsikūrei mūsų širdyse.
Tik Tu neleidi mums parkristi,
Jei girdime ir klausome Tavęs.
Tad džiūgaujam, kad gimęs į šią Žemę,
Vėl švenčiame – tam Džiaugsmui nėr ribų!
Tau širdyse visų mūs Meilė dega,
Tava Malonė liejas su kaupu.
Jn 3,16
Nes Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą.
Apr 21,3
Ir išgirdau galingą balsą, skambantį iš dangaus: “Štai Dievo buveinė tarp žmonių. Jis apsigyvens pas juos, ir jie bus Jo tauta, ir pats Dievas, jų Dievas, bus su jais.
/Jolantos Toločkaitės eiliuotas kalbėjimas/
2023 12 24

