Jei turi vaikus
Kaip mes, tėvai, dažnai vis klystam,
Suvoki, jei turi vaikus.
Kaip kontroliuoti mes juos drįstam,
Matyt juos trokštam patogius.
Kad jie mąstytų, kaip mes mąstom,
Neprieštarautų – vis sieki.
Kad savo mintį lyg nukąstų,
Pasakome – nesupranti.
Dažnai mes juos nutildyt norim,
Juk viską žinome geriau.
Nepaisom jų troškimų, norų,
Bet pabrėžiam: tau pasakiau.
Nenorime mes net girdėti,
Kas širdyse jų, svajones.
Net liepiam jų atsižadėti,
Spaudimą keliam per dienas.
Rašau liūdnai, nes susidūriau,
Troškimas buvo prakalbėt.
Nors ir vaikus šiandien mes turim,
Ne tavo jie – atsitokėk.
Jie tik per mus čionai atėjo,
Gyva siela – čia atsiųsti.
O gimę, misiją turėjo,
Tikrai susimąstyt turi.
Širdis, tai ji kiekvieną veda
Ieškot savęs, tu tik padėk.
Padėk atrasti vaikui Kelią,
Jį savintis – atsižadėk.
Kiekvienas pašaukti mes būti
Savim – kitam nepatogus.
Vis klausiam: būti, ar nebūti?
Vis renkasi širdis kelius.
Kaip Viešpats gerbia mus kiekvieną,
Ir nesisavina širdžių,
Tebus tėvų troškimas vienas –
Užtart maldoj, vest jų Keliu.
Mt 18,10
,, Žiūrėkite, kad nepaniekintumėte nė vieno iš šitų mažutėlių, nes, sakau jums, jų angelai danguje visuomet mato mano dangiškojo Tėvo veidą”.
/Jolantos Toločkaitės eiliuotas kalbėjimas/
2023 12 27

