Kuriantis žodis
Viena brangiausių dovanų,
Kurią mums Dievas dovanojo
Tai, kad šiandieną aš kalbu,
Bet apie tai ar pagalvojam?
Mes tariame kasdien žodžius –
Nesuskaičiuojama galybė.
Jais reiškiame savus jausmus,
Natūralu – tai kasdienybė.
Bet vis daugiau aš suprantu –
Ištartas mūsų žodis – kuria.
O buvo taip jau nuo pradžių,
Žodžiu visatą Dievas kūrė.
Pasakė Jis „Tebus šviesa“,
Ir taip įvyko, atsirado.
Nes žodis – kurianti jėga,
Per jį gali net likt be žado.
O taip! Kaip žodį išgirsti,
Pakelt jis gali, išvaduoti.
Bet gali jis įskaudinti,
Tarytum akmeniu suduoti.
Ką kalbame, kokius žodžius –
Tokia ir mūsų realybė.
Sustok laiku, nes viskas grius,
Tada mes liekam nusivylę.
Kalbėk tikėjimo žodžius –
Jie Meilę, džiaugsmą dovanoja.
Neabejoki – taip ir bus,
Nors baimė nori kišti koją.
Tad kurkim žodžiais mes savais,
Žmogau, gyvenimo pilnatvę.
Padės jie eit Šviesos keliais,
Tepasitrauks tamsa, vienatvė.
Jok 3,2 Juk mes visi daug kur nusižengiame. Kas nenusižengia žodžiu, tas yra tobulas žmogus; jis sugeba pažaboti ir visą kūną.
Jolantos Toločkaitės eiliuotas kalbėjimas
2019 12 06