Sunku suvokti Dievo Meilę
Sunku suvokti Dievo Meilę,
Nekontroliuoja, viską leidžia.
Apsisprendimą gerbia tavo,
Gyvename kaip kas išmano.
Jis suteikė visiems mums laisvę,
Tau pasirinkti duota teisė.
Nors ir pasirenki tu klysti,
Jis liūdi, nes tave pažįsta.
Tiki ar ne, bet Jis Kūrėjas,
Nors gyveni, kaip panorėjęs,
Nenori apie Jį girdėti –
Jis tavo Dangiškasis Tėtis.
Tik mums sunku tai pripažinti,
Be Dievo noris kelius minti.
O Jis sutinka, pats renkiesi,
Nors ir atstūmei – nesipriešins.
Nevers Juo sekti, Jį mylėti,
Net leis tau pražūtin garmėti.
Juk tu renkiesi, Jis nekaltas,
O Kristus už tave prikaltas.
O taip, atidavė Jis Sūnų,
Nes matė, kad, žmogau, tu žūni.
Ir vėl kartojuos: pats renkiesi,
Pats atsakai, kur nugarmėsi.
Ten nugarmėjus – nebus Dievo,
Gal perspėjo tave ne vienas?
Kūrėjas nori su tavim būti,
Nenori Jis, kad tu pražūtum.
Pasirinkimus darom patys,
Kiek daug girdėjom, daug kas sakė.
Juk patys sprendžiam, kur mums būti,
Be Kristaus – renkamės pražūti.
Sunku suvokti Dievo Meilę,
Ji tobula, ji nesibaigia.
Kantri ir maloninga – laukia,
Sugrįžti pas Kūrėją šaukia…
Apr 3,20 Štai Aš stoviu prie durų ir beldžiu: jei kas išgirs mano balsą ir atvers duris, Aš pas jį užeisiu ir vakarieniausiu su juo, o jis su manimi.
/Jolantos Toločkaitės eiliuotas kalbėjimas/
2023.03.02

