Jo Meilė be ribų
Pabust ryte ir jausti Tavo Meilę,
Be sąlygų jokių ir be ribų.
Tu nebaudi, kančiom Tu neapleidi,
Nuplovei mus šventu Sūnaus krauju.
Padaręs baltesnius už baltą sniegą,
Tava Auka, o Kristau, taip brangi.
Te tai suvoks, meldžiu, žmogus kiekvienas,
„Gerais“ darbais įtikti Dievui negali.
Atpirktas tu, išteisintas per Kristų,
Tik ar mes vertiname Auką šią?
Kiek kartų reikia mums gyvenime nukristi,
Kad pastangos bevaisės tavo čia.
Tik Jis, tik Jam Šlovė tekyla,
Kiti dar ieško sau dažnai garbės.
Prieš Meilę be ribų piktai sukyla,
Nes nori girtis jie ir sau šlovės.
Žmogau, priimki Dievišką Jo Meilę,
Kuri apsti Malonės tau ir man.
Tik Ji šiandieną kristi mums neleidžia,
Tai ne tiesa, kad sekas tau pačiam.
Suklupkim širdyse prieš mūsų Tėvą,
Jis Meilė, ir negąsdinkim kitų.
Bet bėkime į mylintį Jo glėbį,
Jis laukia – Dievas Meilė be ribų.
Jei mes netobuli, bet savo vaiko laukiam,
Ir nesvarbu, ar geras jis, nepaklusnus.
Belaukdami vis ašarą nubraukiam,
Ir trokštame, kad grįžtų į namus.
Kodėl mes Dievą apšaukiam beširdžiu,
Lyg būtų su lazda, vis nori baust.
Kiek melo apie Dievą visi girdim,
Kad smerks tave, privers tave ir raust.
Tiktai pajautęs Dievo Tėvo Meilę
Pakilsi kaip erelis ant savų sparnų.
Sutrūkinės tie pančiai eiti kur neleido.
Tik netikėk, kad baudžia – šiuo melu.
Jis nubaudė jau Kristų, Savo Sūnų,
Per auką Jo šiandieną tu teisus.
Tik tai per Jį į tave Dievas žiūri,
Nelauk, bet atsiliepki Meile, tuo pačiu.
Pabust ryte ir jausti Tavo Meilę,
Be sąlygų jokių ir be ribų.
Tu nebaudi, kančiom Tu neapleidi,
Nuplovei mus šventu Sūnaus krauju…
Ef 2,8-9 Nes jūs esate išgelbėti malone per tikėjimą, ir tai ne iš jūsų – tai Dievo dovana, ir ne dėl darbų, kad kas nors nesigirtų.
/Jolantos Toločkaitės eiliuotas kalbėjimas/
2023 04 26