Ilgėtis Tavęs
Kiek daug mes kalbam apie Jėzų,
Kiek rašome mes Jam eilių.
Kiek šlovinam Jį atsidėję,
Kiek giedame mes Jam giesmių.
O kiek maldų ir ašarojam,
Kiek priraudota, net koktu.
Vis norim eit su Juo į koją,
Kartojam nuolatos – myliu.
Kaip nuostabu su Juo gyventi,
Jei esi tikintis žmogus,
Negali tavo širdis tverti,
Dėkoji Jam, Jis tau Brangus.
Atpirko mus, Krauju nuplovė,
Visų mūs širdis, jei prašei.
Tik Jis gabus klausyt dejones,
Kai jau žingsniuoti pavargai.
Bet noriu tau ir sau priminti,
Artėja juk toji diena,
Kas dieną noriu prisiminti:
Išvysiu, Jėzau, aš Tave.
Nenoriu aš tiktai tikėti,
Bet trokštu ir visa širdim,
Kasdien Tavęs, Tavęs ilgėtis,
Gyventi laukimu, Viltim.
Kai pamatysiu Tavo dūrius,
Skausme kentėtus dėl manęs.
Juk be Tavęs aš būčiau žuvus,
Ir degčiau sieros ežere.
Kuris sukurtas baisiam blogiui,
Ten Tavo žmogui ne vieta.
Bet pykčio kupinas Šėtonas
Jis tempia žmones ir gana.
Jo pabaiga taip pat artėja,
Tamsos neliks, jau jos nebus.
Tas nugalėtas melo tėvas,
Tai jis sieroj kaitrioj pražus.
Ir vieną dieną viskas baigsis,
Pasaulis šis ir Jo vargai.
Karalius Viešpats Žemėn žengs Jis,
Kur laukėm Jo ištikimai.
Visi kaskart, prašau, suvokim,
Ne tik mes tikim – laukiame.
Ir savo širdyse kartokim:
Koks džiaugsmas – Jį išvysime.
Išvysime ir jau regėsim,
Kuriam giedojom tiek giesmių,
Kiek džiaugsmo bus, jau neliūdėsim,
Vėl Jam sakysime – myliu…
1 Kor 13,12 Dabar mes matome kaip per stiklą, miglotai, bet tada-veidas į veidą. Dabar žinau iš dalies, bet tada pažinsiu, kaip ir pats esu pažintas.
2023 05 13
/Jolantos Toločkaitės eiliuotas kalbėjimas/