Kada mes suremiam pečius

Kada mes suremiam pečius

Kada mes suremiam pečius,
Kai Šviesą nuo tamsos dar skiriam.
Vieningai sakom: taip nebus!
Kartu į kampą tamsą spiriam.

Bejėgė tampa ta tamsa,
Nes ji Šviesos juk neatlaiko.
Tegrius supuvus sistema,
Grąžinkite į Šeimą vaiką!

Ne vietoj rūpestis klaikus,
Juk vaikas turi mamą, tėtį.
Jo laukiančius šiltus namus,
Mes sakome: susiprotėti!

Visų mūs Balsas toks stiprus,
Ir širdys mūs vienodai plaka.
Tikiu, lietuvis neužsnus,
Nes girdim Dievą širdy šnekant.

Toliau vis buskime, piliečiai,
Pilietiškumo dar daugiau!
Te mūsų širdys ryškiau šviečia,
Te Lietuvoj bus dar šviesiau!

2025.11.20

Jolantos Toločkaitės www.eiliuotaskalbejimas.lt