Kai tave spaudžia
Kiekvieną kart, kai tave spaudžia –
Atakos eina iš tamsos.
Žinok, kad priešas nebesnaudžia,
Jis nekenčia tavy Šviesos.
Kada apatija užpuola,
Vis lenda mintys, kad blogai.
Te tavyje Šviesa suduoda
Tą atkirtį – žinokim tai:
Kad visų pirma mintis šauna,
Tokia slidi ir nekalta.
Nepastebi, kai ji apgauna –
Jau nuotaikos tau nebėra.
Ir tikslo jau nebematai tu,
Aplinkui darosi niūru.
Save pagauki, kad mąstai jau,
Mintim tamsiom ir štai tamsu.
Be priežasties imi liūdėti,
Žinok – tai dvasinė kova.
Tamsa vis gundo nusidėti,
O širdyje spalva juoda.
Bet prisimink, mes turim Šviesą,
O jos Šaltinis mūmyse.
Tau Kristus nuolat Ranką tiesia,
Tik šaukis Jo – pradings tamsa.
Ir kuo skubiau atsitokėki,
Dėkoki Jam – juk gyveni.
Nors dar tamsa įrodinės tau,
Bandys skandinti liūdesy.
Kiekvieną kart, kai tave spaudžia –
Atakos eina iš tamsos.
Žinok, kad priešas nebesnaudžia,
Jis nekenčia tavy Šviesos…
1 Tes 5,5
Juk jūs visi esate šviesos ir dienos vaikai. Mes nepriklausome nei nakčiai, nei tamsai.
/Jolantos Toločkaitės eiliuotas kalbėjimas/
2023 07 29