Kas nepaeina, kam sunku

Kas nepaeina, kam sunku

Kas nepaeina, kam sunku,
Apatija, širdy baugu.
Gal ir skambės tai banaliai,
Bet tu dėkok Jam, kad matai.

Esi kalbėjęs su aklu?
Kaip jam tamsu ir nesaugu.
Ne tik tamsu – nemato jis,
Kaip turi tai ištvert širdis?

Gal tau paguoda ši pigi?
Gal atsibodę, ką girdi?
Ir ką skaitai čia eilėse,
Papiktino galbūt tave?

Kai norisi širdy dejuot,
Aš pradedu dabar dėkot.
Į vietą greit save statau,
Todėl griežtai ir tau rašau.

Kokia galinga Padėka,
Kokia stipri joje Jėga.
Išsklaido tamsą, ar žinai?
Greit traukiasi visi velniai.

Kurie taip bandė sugniuždyt,
Mintim juodom vis apraizgyt.
Galvojai, kad tai tu mąstai,
Žiūri, kad kelio nematai.

Ir vėl kartoju – tik dėkok,
Ant savo kojų atsistok.
Kiek daug, žmogau, tu dar turi,
Dėkingais būkime širdy…

1 Tes 5,16-18
Visada džiaukitės,
be paliovos melskitės!
Už viską dėkokite, nes tokia Dievo valia jums Kristuje Jėzuje.

/Jolantos Toločkaitės eiliuotas kalbėjimas/
2023.08.03