Jei tu galvoji, kad esi nevertas
Jis nužengė – Gyvoji Duona iš Dangaus mums.
Kas valgys Ją – mirties per amžius neragaus jau.
Jo Kūnas atiduotas už pasaulį mirti,
Dalina Jis Save – kaip Duoną – valgyki, priimki.
Pralietas Kraujas – vyno Taurė – imk ir gerki.
Mirtim atpirko Jis tave – nepasismerki.
O gal save laikai tu nevertu? Galvoji?
Vertu tave Jis laiko – ko vis abejoji?
O jei galvoji širdyje, kad tu nevertas,
Kad baisiai nuodėmingas – nuodėmei pasmerktas.
Tai tuo labiau ir skubiai bėk tada pas Dievą,
Kaip kiti draus tau dalyvaut Jo Vakarienėj.
Tiktai Jame atrasi tu šiandien stiprybę.
Jo Kraujuje, toj Taurėj – Meilė begalinė.
Jis mirė, kai dar buvom nusidėję,
Sakai: nevertas aš? – todėl esi paliegęs.
Jei sūnų atiduočiau už bedievį mirti,
O jis sakytų man: esu nevertas – nepriimtų.
Ir ką tada man reiktų širdy jausti?
Išdrįski tu, žmogau, savęs paklausti.
Tai štai, kodėl tiek daug silpnų šiandien, ligotų.
Tamsa aptemdžiusi visų mus protus.
Tai ji visiems meluoja, kad esi nevertas,
Taip kelias Vakarienei tau pas Jį užvertas.
Tad atgailaukime, kas sakome: nevertas,
Jis mirė už tave, o žaizdos Jo atvertos.
Ar dar žadi nueiti, nusisukti?
Taip noris man širdy visiems sušukti!
Esi tu vertas – už tave Jis mirė!
Tiek skausmo ir kančių ant Kryžiaus Jis patyrė,
Kad tu Pilnatvėje su Juo, Jame gyventum,
Kad valgytumei Jį, stiprėtumei, Jį gertum.
O taip, kad gertumei Jo Kraują – Taurę vyno,
Tai Sandora Nauja – mes Ją patyrėm.
Išgelbėjo, išliejo mums Malonę,
Ir laiko mus vertais Jis Savo žmones…
1Kor 11, 29 – 30 Nes kas valgo ir geria nevertai, Viešpaties kūno neišskirdamas, tas valgo ir geria sau pasmerkimą.
Todėl tarp jūsų daug silpnų bei ligotų ir daug užmigusių.
/Jolantos Toločkaitės eiliuotas kalbėjimas/
2023 08 30