Nėra blogų žmonių
Aš supratau – nėra blogų žmonių,
Jie kitokie, mes tik skirtingi.
Keliaujam, bet ne pakeliui,
Vieniems nauda svarbi, kiti visad dėkingi.
Ir siekiame dalykų kitokių,
Vieni ramybės trokšta, o kiti intrigų.
Vieniems kelionių reikia, ir ilgų,
Kiti laimingi, nors prie lango rymo.
Vieni apšaukti skuba, grubūs jie,
Kiti nutyli, širdyje vis kenčia.
Nors visa gerkle juos kažkas aprėks,
Jų pasipriešint niekas nepriverčia.
Kiti ir žino už tave geriau,
Kas tavo širdyje, ką tu galvoji.
Net pasakys ką jaust tau, ko nejaust,
Jei nesutiksi – spirs tarytum koja.
Vieni aukojasi, padėti trokšta jie,
Kiti naudojasi naivių pagalba.
Nes myli tik save – visad mylės,
Padėti – neateina jiems į galvą.
Ir taip gyvename vieni šalia kitų,
Tik reik suprast, kad mes visi skirtingi.
Negali būti visad pakeliui,
Mylėkime, bet būkim išmintingi…
Ef 4,2
Su visu nuolankumu bei romumu, su ištverme pakęsdami vienas kitą meilėje.
/Jolantos Toločkaitės eiliuotas kalbėjimas/
2023 08 22