Jei be Tavęs
Ir vėl aš noriu Tau dėkoti,
Kad atradai mane, o Viešpatie Brangus,
Jei be Tavęs, tai tik dejuoti,
Jei be Tavęs – koks varganas esi žmogus.
Jei be Tavęs – tai tarsi laivas
Bekraštėj jūroje be kompaso blaškais.
Jei be Tavęs – koks kelias kreivas,
O tas gyvenimas nueina mūs niekais.
Jei be Tavęs – gyvenam nusidėję,
Jei be Tavęs – pasimetam net savyje.
Jei be Tavęs – kur būčiau nugarmėjus?
Bet atradai, išsaugojai Savim mane.
Jei be Tavęs – aš būčiau jau sudužus,
Mes žinome gyvenimo stačius krantus.
Jei be Tavęs – taip skaudžiai būčiau griuvus,
Ar be Tavęs šiandien pasikelia žmogus?
Jei be Tavęs – mes einam ratais,
Jei be Tavęs – negalim rasti išeities
Nes žingsniais savo patys duobę kasam,
Juk be Tavęs neturim Išminties.
Tačiau, kas ieško, tas atranda,
Tu besibeldžiančiam atidarai duris.
Tik reikia mums nulenkti kietą sprandą
Ir pasikviest Tave į taip tuščias širdis.
Lk 19, 10 „ Žmogaus Sūnus atėjo ieškoti ir gelbėti, kas buvo pražuvę“.
/ Jolantos Toločkaitės eiliuotos mintys/
2018 07 25