Ne kūnas esam – gyva siela
Ir nesvarbu, kad taip tamsa tirštėja.
Tiek baimės sėjama aplink,
Bet tie, kas tikime Kūrėju,
Vis kelkime širdis aukštyn.
Mums Dievas turi savo Planą,
Jei tu su Kristum, Jo Dvasia,
Kas gali tau įvykt negero?
Juk Dievo virš tavęs Ranka.
Nors blogis nori mus naikinti –
Jo tikslas – pavergtas žmogus.
Mūs valią nori surakinti,
Bet nebijok, išlik ramus.
Ne kūnas esam – gyva siela,
Tiktai gyvename kūne,
Kurį visiems mums davė Dievas,
Kad vaikščiotume šia Žeme.
Plaukai net mūsų suskaičiuoti,
Žmogau, tu Dievo žinioje.
Suprask, išgirski, nebijoki –
Siela per amžius bus gyva.
Jei susitaikęs su Kūrėju,
Į širdį Kristų tu kvietei,
Tu jau su Juo – nenusidėjęs,
Gyvensime mes amžinai.
Visų mūs kūnai grįš į žemę,
Ne taip svarbu kokiu laiku.
Nors suprantu, kad širdį gelia,
Kaip tiek tamsos – tikrai baugu.
Bet vėl kartojuos – nebijoki,
Sava širdim Jam atsiduok.
Pradėk už viską Jam dėkoti,
Tada nustosim aimanuot.
Kabinamės visi į žemę,
Kurią pavergusi tamsa,
Todėl visiems taip širdį gelia,
Vėl tau sakau – juk tu siela.
Suvokime – Dangus Tėvynė,
Nors vaikštome visi Žeme.
Bet baigsis greitai ši gadynė,
Pakils pas Dievą mūs siela.
Iš vargo būsim išvaduoti,
Nors kūnu teks gal pakentėt.
Jo Meilės nieks negal atstoti,
Laikykis Jo – Vienos Vilties.
Šventasis Paulius Rašte rašė
Mirtis – laimėjimas tik jam.
Su Kristum prisikelsim sakė,
Linkiu Ramybės kiekvienam.
Mirtis jau Kristaus nugalėta,
Ji jau neturi geluonies.
Ir nesvarbu, kas Žemėj dėtus,
Mes Jo – nebijom ateities.
Fil 1,21-24 Man gyvenimas – tai Kristus, o mirtis – tik laimėjimas. Bet jei aš, gyvendamas kūne, dar galėčiau vaisingai pasidarbuoti, tuomet nebežinau, ką pasirinkti. Mane traukia ir viena, ir antra, nors verčiau man mirti ir būti su Kristumi, nes tai visų geriausia. O mano pasilikimas kūne reikalingesnis jums.
2021 04 17
/Jolantos Toločkaitės eiliuotas kalbėjimas/