Laisvą valią žmogui palikai…
Gerasis Dieve, mes Tavęs nematom,
Tu neprieinamas akims, bet Toks Brangus.
Gyventi be Tavęs negalime – supratom,
Koks silpnas be Tavęs šiandien žmogus.
Gal netiesa? Žmogus be Dievo silpnas?
Kiek stato, kuria, kiek išranda jis.
Bet jo darbai, tarsi užtraukia kilpą,
Tikrai laiminga laukia ateitis?
Jei kūrinys toli nuo Savojo Kūrėjo,
Jei nusisuko, ryšio nebėra.
Nors ir statytų jis – tėra griovėjas,
Nežinoma Kūrėjo jam tvarka.
Mes Dievo prigimtį, žmogau, praradę,
Nuėjome kreivais tamsos keliais.
Ir tiek baisių dalykų prasimanę,
Kai pagalvoji – bėga šiurpuliai.
Sukūrei žmogų teisų ir protingą,
Bet laisvą valią palikai Tu jam.
Jis pats nusprendė, kas jam išmintinga,
Ir noris viską spręsti tik pačiam.
Todėl šiandien gyvenam, kaip nusprendė
Žmogus, išrietęs sprandą įžūliai.
Ir verčia mus prieš jį nulenkti galvą,
Nes trokšta viešpatauti atkakliai.
Bet tie, kurie dar mąstom nors truputį,
Ir žinom, kad Kūrėjas – Viešpats mūs.
Mes nelindėsime iš baimės tam kamputy,
Jei Dievas, Jis už mus, tai kas prieš mus?
Ten kur Šviesa – tamsa ten nugalėta,
O tu, žmogau, sukurtas Žemėj šviest.
Ką tu neši širdy? Sustoki, palūkėki,
Ir pamąstyk, rankas į Dievą tiesk.
Tai Jis Šviesa, nušvis tavoji siela,
Kviečiu aš susitaikyt su Dievu.
Pajausi, kaip sugrius tamsiausios sienos,
Ir baimė trauksis, bus širdy ramu.
Jei tavo Viešpats – Jo Sūnus – mūs Kristus,
Jokie valdovai žemės – nebaisu.
Ateis diena, ir vieną dieną kris jie,
Tik ištikimas liki Dievui, aš meldžiu.
Apd 4, 25 – 26 Tu esi taręs per Šventąją Dvasią savo tarno Dovydo lūpomis: Kodėl niršta pagonys, kam veltui tautos sąmokslus rengia? Žemės karaliai sukilo, valdovai susibūrė draugėn prieš Viešpatį ir jo Mesiją.
2022 04 28