Planetoj Žemėj – negali kvailioti
Aš vėl vis pavyzdžiais mąstau,
Atsiveria man jų visa galybė.
Mąstydama tiek visko prirašau,
Skaitydami auginate kantrybę.
Jei Kristų tu į širdį jau kvietei,
Tada žinai – esi tu Dievo vaikas.
Iš jo Gyvybės amžiams tu gimei,
Ir nesvarbu, ką ruošia mums šis laikas.
Esi jau gimęs, tu gyva siela,
Nuo pradžių kurtas amžinai gyventi.
Bet buvo piktojo ji pavergta,
Jau negalėjai tos vergovės tverti.
Todėl tyliu, švelniu, ramiu balsu
Širdis tavoji kartą prakalbėjo.
O tu jai atsakei – tikrai tikiu,
Kad turi būti Žemės Sutvėrėjas.
Pirmieji žmonės – Dievo kūriniai,
Visa širdim Dievu nepatikėjo,
Bet priartėjus žalčiui taip suktai,
Pakluso jam, jo melui, ką kalbėjo.
Žinoki tu, brangus žmogau,
Ko širdyje klausai, su tuo ir vaikštai.
Budėti reikia man ir tau,
Kad nereikėtų paskui skaudžiai aikčiot.
O jei paaikčiojai, tai pamoką gavai,
Žinai, kad lygintuvas būna karštas.
Gal laiptais tu stačiais lipai,
Nepamatei, kad baigėsi jų kraštas.
Kiti galvoja – Dievas, Piktas Jis,
Kodėl tiek skausmo Jis patirti leidžia.
Gal eilėse šiose kažkas išgirs?
O gal tu pats per daug sau visko leidai?
Tie laiptai statūs ir aukšti namuos,
Ne tam, kad jais žemyn garmėtum.
Išmoki vaikščiot ir aštriuos kampuos,
Tai ką išmokai, nuolat širdin dėki.
Be pažinimo žūstam visi mes,
Nors Dievas nuolatos mums kalba.
Juk Žemė turi dėsnius, taisykles –
Žinoti juos labai svarbi pagalba.
Pro langą lipti vaikui nevalia,
Reik laiko, kad jisai suprastų.
Pavojų mūsų Žemėj į valias,
Be nuovokos kiek daug gali prarasti.
Bet jei į Dievą tu, žmogau, kreipies,
Kaip vaikas Jo į Savąjį Tėvelį,
Padės, nors ir ėjai keliais kreivais,
Išves į Savo Tiesų, Šviesų Kelią.
Įgijęs patirties, nors ir žaizdų,
Žinok, išeis tau viskas tik į gera.
Jau nebe vaikas būsi – jaunuoliu,
Padėsi Dievui vest kitus į Kelią.
Tad nusižemink po Galinga Jo Ranka,
Planetoj Žemėj – negali kvailioti.
Ji skrieja, sukasi – joje tvarka
Kūrėjo Dievo Tėvo sudėliota.
Kad žirklės aštrios, kerpa – tu žinai,
Tai dar nereiškia – negali naudoti.
Bet elgiamės, kaip tie maži vaikai,
Todėl tiek tenka mums visiems dejuoti.
Kaip vaikas apstatytuose namuos,
Kuriuos tiek galimybių susižeisti,
Planetoj Žemėj esame – suvok,
Klausykim Dievo ir Jo dėsnių veikiant.
Rom 8,7 Kūniškas mąstymas priešiškas Dievui; jis nepaklūsta Dievo įstatymui ir net negali paklusti.
2021 05 08
/Jolantos Toločkaitės eiliuotas kalbėjimas/