Kas čia vyksta
Mes turim Žodį, Šventą Raštą,
Kuris įspėja mus visus.
Te sielos mūsų nesiblaško,
Jei girdim, matome karus.
Bet kelkime rankas į Dangų,
Atverkime savas širdis
Ir kvieskim Dievo Sūnų Brangų,
Suteiks jėgų Jis, palaikys.
Juk Dievas žino, kas čia vyksta,
Pasitikėkim Juo šventai.
Nors priešas netveria iš pykčio,
Jis kontroliuoja, ar žinai?
Juk nieks nevyksta be Jo valios,
Tad atsiduokim Jam, prašau.
Mums priešas nebeturi galios,
Prarasti sielą – kas baisiau?
Nors kūnai mūsų šitaip kenčia,
Bet prisiminkim Sūnų Jo.
Nepažadėjo Jis mums šventės,
Be priespaudos gyvenimo.
Apsiginklavę Dievo ginklais,
Su Meilės vėliava širdy;
Kaip Kristus mokė mus – išgirski,
Mylėk, nekeiki, jei gali.
Pakelsi ginklą – nuo jo žūsi,
Išlikim Kristaus mokiniais.
Maldoj paveskim Dievui mūšį,
Tikėkim Juo, Jo angelais.
Šiandieną ginklai šalia žvanga,
Anksčiau kapojo galvas mūs.
Kiek tikintys patyrė vargo,
Kentėjo akmenų smūgius.
O buvo taip, ir liūtams šėrė,
Bet nebijojo net nasrų.
Į mirtį su giesme jie ėjo,
Nes troško Dangiškų namų.
Gal pyksit, ką čia rašinėju?
Bet aš Šventu Raštu tikiu.
Skaitau, ką Kristus mums žadėjo,
Kas lauks, jei eisiu Jo keliu.
Tad nugalėkim savo kūnus,
Te lūpos Jo žodžius kalbės.
O priešo ordos tesugriūva,
Te Dievas sielų daug laimės.
Tad nešk Jo Meilę, Gerą Žinią,
Jis gelbsti sielas mūs visų.
Gyvenimo esi tu Knygoj,
Dėkoki Jam visu balsu.
Aukščiausia, ką gali pasiekti,
Mylėti priešą, laimint jį.
Širdy jam keršto nebesiekti…
Tik Tu taip, Viešpatie gali.
Bet Jis mus stiprina, tikėki,
Pripildo Meile sklidinai.
Jei tu Jame – jau nekentėsi,
Nes Jis išpildys visa tai…
/Jolantos Toločkaitės eiliuotas kalbėjimas/
2022 03 02