Gyvenimas lyg pieva
Aš vėl mąstau ir vis eiliuoju
Apie gyvenimą ir apie mus.
Kiek žemėj įvairių kelionių,
Nepakartojamas žmogus.
Mes esame tokie skirtingi,
Ir matom, jaučiame kitaip.
Bet tapsim sielose turtingi,
Jei mes priimsim visa tai.
Kiekvienas mūs susidūrimas,
Tarsi pažadina širdy.
Kaip skaudus bitės įgėlimas,
Žmogau, miegoti negali.
Tad eikime mes lyg per pievą,
Nors bitė įgelia kaskart.
Aplanko skausmas mus ne vieną,
Bet turime širdy nutart:
Kad įgėlimas – mus jis gydo,
Tikrai naudinga tai, žinai.
Tokia čia žemėj realybė,
Įgėlė bitė – pabudai.
Tad nebijokim, jei įgėlė,
Per pievą eiti nesustok.
O jei įgėlė bitė vėlei,
Pajausk gyvenimą, dėkok.
Kas skausmo nejaučia – jis miręs,
Tikrai tu tai, žmogau, žinai.
Tad džiaukimės mes patyrimais,
Po jų tik tampame stipriais.
/Jolantos Toločkaitės eiliuotas kalbėjimas/
2023 06 06