Jis Vienas Išminties suteiks
Pasauly niekas šiaip nevyksta,
Atoveiksmis visad, visur.
Net skrandis ant tavęs supyksta,
Jei valgai tu bet ką, bet kur.
Tikrai elgies neišmintingai,
Tada verki, kaip negerai…
Ne visada visad protingi,
Nesąmonių kiek pridarai.
Tada jau Dievas būna kaltas,
Kad cypėj sėdžiu, kad sergu…
Nebūna nieko, kas nekaltas,
Kaip aš elgiuos – taip gyvenu.
Mes sakome: tikiu į Dievą,
Bet kas gi dedasi širdy?
Ramybės nejauti per dieną –
Keliai į ligą atverti.
Ir kur tik pažvelgi – galvoju,
Neišmintingai aš elgiaus.
Kiek patarė – ranka numojau,
Paskui matau – prisidariau.
Bet noriu jus aš nuraminti,
Tikrai nelengva su savim,
Bet reik šias pamokas patirti,
Ir dėtis jas visas širdin.
Dažnai nuvarginame kūnus,
Bet turim sielą, ar žinai.
Neleiski būti jai sugriuvus
Mums reikia augt ir tapt brandžiais.
Patyrei ligą, sunku buvo,
Bet jau žinai, kas sveikata.
Gal dar kas nors tave užgriuvo –
Mokinkis Dievą šaukt tada.
Kančia geriausiai mus išmoko,
Tik neužstrik joje, prašau.
Tad mokykis, kaip tas pirmokas,
Priimki pamokas skubiau.
Nors kūnas bus tikrai pavargęs,
Bet nesisieloki, prašau.
Siela tava praėjus vargą,
Sakys: kiek daug aš supratau.
Ir nesvarbu, kas tau nutiko,
Neišsigąsk, pas Dievą eik.
Jo Meilės niekad mums nestigo,
Jis Vienas Išminties suteiks.
Jok 1,5
Jei kuriam iš jūsų trūksta išminties, teprašo Dievą, kuris visiems dosniai duoda ir nepriekaištauja, ir jam bus suteikta.
/Jolantos Toločkaitės eiliuotas kalbėjimas/
2023 06 19