Gyvenimas tarsi teatras
Gyvenimas tarsi teatras,
Mes turim rolę, ar girdi?
Bet suvokiame tai mes retas,
Todėl prispausti, prislėgti
Gyvendami mes nesuprantam,
Ką čia veikiu aš Žemėj šioj.
Kankinamės, lyg mįslę kremtam,
Dažnai mes jaučiamės tamsoj.
Bet noriu pasakyt, išgirski,
Kad Režisierius – Jis yra!
Nereikia tau taip susikrimsti,
Jau rolė tau Jo paskirta.
Kiekvienas turim Pašaukimą,
Tik reikia tau pas Jį ateit.
Nuims tau neteisingą grimą
Ir tikrą vaidmenį suteiks.
Ir tik tada laimingas būsi,
Kada žinosi ,, ką veikiu”.
Ramybė jau tave užplūs ji,
Širdy žinosi ,,kas esu”.
Tad paskubėk, ilgai nelauki,
Kol dar gali, tu paklausyk.
Paliki neteisingas kaukes,
Pradės kalbėt Jis tau širdy.
O kas nutinka – nebijoki,
Jis vadovauja čia viskam.
Tai dekoracijos – žinoki,
Nereik tau jų nešiot pačiam.
Jei atvedė Jis čia – Jis žino,
Jis Režisierius – Juo tikėk.
Jis veda, bet ir nuramina,
Klausyki Jo, pasitikėk.
Vaidmuo tavasis reikalingas,
Jis nori vis tave naudot.
Kitiems kad būtumei naudingas,
Jis trokšta per tave vaduot.
Vaduoti tuos, kurie suklupę
Kaip tu klupai, juk tu žinai.
Nebūsi jau tu pasipūtęs,
Nes skausmą tą tu pažinai.
Tiktai tada, kai mes patyrėm,
Tas negandas, aštrius skausmus.
Juose mus Viešpats širdis tiria,
Grąžina į Pašaukimus.
Ir moko Jo tiktai klausyti,
Jis Režisierius mūs visų.
Tad į Jo Ranką įsikibki,
Gyvenimą laikyki teatru.
Ef 1,4-5
mus išrinkdamas Jame prieš pasaulio sutvėrimą, kad būtume šventi ir nekalti meile Jo akivaizdoje.
Geros valios nutarimu Jis iš anksto paskyrė mus įsūnyti per Jėzų Kristų.
/Jolantos Toločkaitės eiliuotas kalbėjimas/
2023 07 07