Kelias, Tiesa ir Gyvenimas

Kelias, Tiesa ir Gyvenimas

Rašau aš tiems, kuriuos kankina baimė.
Kurie dar Žemėj laimės vis neranda.
Aš jau žinau, tiktai nuvilt nenoriu,
Sukurtas tu, žmogau, gyventi rojuj.

Vis dūsaujam, širdis dažnai taip liūdi,
Pilnatvės nėr, nors akys ieško, žiūri
Ir mato daug šioj Žemėje grožybių,
O turtai jau nesuteikia linksmybių.

Sutaupom, skrendam, plaukiam ir keliaujam,
O kai grįžti – širdis vėl nepaliauja
Ieškot toliau, tai kas tave ramina,
Pabodę viskas jau, nėr Žemėj, kas gaivina.

Tada mes dedame viltis į žmogų,
Galvojame: su juo tikrai bus rojus.
Bet kai prabėga truputėlis laiko,
Tu suvoki: svajojau tarsi vaikas.

Pabodau sau, many daug kas netinka,
O lūkesčiai mus veda tik į pinkles.
Tikiesi, lauki, paskui viskas griūva,
Pro rožinius akinius dažnai žiūrim.

Ir kiek, žmogau, save apgaudinėsi?
Kol sveikas ir stiprus gal ir galėsi
Pripildyt širdį laikinais dalykais,
Suvoksim pabaigoj, kad viskas dyka.

Gyvenimas tarsi kine prabėgo,
Kiek vargino gyvenimiškos bėdos,
Bet jau žinau, tikrai man jų reikėjo,
Kad žmogumi aš tapčiau, nors skaudėjo.

Sunkumuose prasmės aš neieškojau,
Tiktai belaukiau auštančio rytojaus.
Juk sakoma, kad rytas protingesnis,
Kita diena savaime bus geresnė.

Savaime Žemėj šioj nieks nesigauna,
Už viską reik, žmogau, mokėti kainą.
Gimei žmogum, bet tapti juo dar reikia,
Svajok, te tikslas tau jėgų suteikia.

Gal daugelis svajojo, troško, siekė,
Bet viskas virto taip staiga į nieką.
Mes žinom, kaip gyvenimai sudūžta,
Kaip nesėkmės tave staiga užplūsta.

Ir stenkis tu, žmogau, tada kiek nori,
Nelauki jau ateinančio rytojaus.
Ta tuštuma… Ir kur atrast pilnatvę?
Nelaukiama ateina tik senatvė.

Tad klausimas: kokiu keliu man žengti,
Kaip klystkelių gyvenimo išvengti?
Kur ta Tiesa? Aplink matau apgaules,
Kaip tą gyvenimą atrasti mums po saule?

Ar tu žinai, kad Jėzus Kristus – Kelias?
Nerandam Jo, todėl tau širdį gelia.
Savu keliu mes netoli nueisim,
Mūs kelias Žemėj vieną dieną baigsis.

Tad šaukis Kristaus, Jis parodys kelią,
Eik Jo Keliu, pamesk dėl Jo takelį.
Jei eisi Juo, pasieksi amžinybę,
Kas neina Juo – tie žmonės pasiklydę.

Jei Kelią atradai – atrasi Tiesą.
Tiesa – tai Kristus mūs, Jis teikia Šviesą.
Per Tiesą Jo suvoksi pašaukimą,
Jis nori tau, žmogau, pakeist likimą.

Atvėrė mums duris į amžinybę,
Gyvenam Žemėje mes nusivylę.
Atėjo Jis numirt, kad tu gyventum,
Pasaulio negandas visas ištvertum.

Gyvenimu pradėsi tu alsuoti,
Širdis be perstojo pradės dainuoti,
Nes teikia mums gyvenimą tik Kristus,
Pakels, sustiprins Jis tave, jei kristum.

Visų mūs Kelias – Jis – Tiesa, Gyvybė.
Tik eidami su Juo nebūsim mirę.
Žmogau, išgirsk, sukurtas amžinybei,
Pilnatvė tik Jame, aplink tuštybė.

Jn 14, 1–6 Jėzus jam sako: „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas. Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane”.

2016 m. rugpjūčio 22 d.