Težinos kiekvienas

Težinos kiekvienas

Mes sutverti Kūrėjo –
Dalelė Jo širdy.
Bendrauti Jis norėjo,
Žmogau, ar tu girdi?

Tačiau mes nusidėjom,
Palikom rojų mes.
Protingi būt norėjom,
Bet darėm nuodėmes.

Mes tamsoje paskendom,
Kiti pabudom jau.
Jau ieškome, jau randam,
Jau einam, kur šviesiau.

Žmogau, tu jau atpirktas,
Jau nebijok tamsos.
Mirties jau nepatirsi,
Kiekvienas težinos.

Atrask savy Dalelę,
Tą dievišką Šviesos.
Tamsa neturi galios,
Kartojuos – težinos.

Taip, težinos kiekvienas,
Kad Viešpats – Jo Sūnus,
Jis už tave kentėjo,
Grąžino į Namus.

Grąžino mus į rojų,
Todėl vis ieškai jo.
Kiek metų nežinojom,
Išganančios Tiesos.

Priimki Jį į širdį,
Tą  Auką iš Dangaus.
Kiekvieną Kristus girdi,
Ir laukia Jis žmogaus.

Žmogaus, kurį Jis kūrė,
Mylėjo nuo pradžių.
Kol dar mes nepražuvom,
Ateik tikėjimu.

Ateik ir pasakyki:
Dėkoju, kad mirei.
Šviesa tamsoj nušvito –
Aš Tavo amžinai.

Tai mes, mes Dievo žmonės,
Šviesa Jo mumyse.
Tik buvo mus pavogęs,
Bet grįžome į Ją…

Jn 1,4
Jame buvo gyvybė, ir ta gyvybė buvo žmonių šviesa.

/Jolantos Toločkaitės eiliuotas kalbėjimas/

2023 12 30