Kaip gera mums pasitikėti

Kaip gera mums pasitikėti

Kaip gera, mums pasitikėti,
Kada gali būt savimi.
Kai nebijai nusikalbėti,
Kai nori – apsikabini.

Kada gali savy tylėti,
O kitas klauso šios tylos.
Nerūpestingai paplepėti,
Kai mintys liejas iš galvos.

Kada žinai, tave supras vis,
Jei nesupras, tai nutylės.
Paguodos žodį tau atras vis,
Tave sustiprins, pakylės.

Nors ir vėluoji – tavęs laukia,
O tu žinai – neįsižeis.
Jei kas neaišku, tai paklausia,
Ir nešaukia, kad po galais.

Kada tu nejauti tos baimės,
Kuri blokuoja, stingdo mus.
Kada jauti širdy tu laimę,
Ir jos pilnus savus namus.

Kaip priima tave ir laukia,
Ir nesvarbu, koks tu esi,
Su nuotaika, ar apsiblausęs,
Juokiesi, ar širdy liūdi.

Kaip myli, nors kodėl – nežino,
Nes myli, kad tiktai esi.
Kai gerbia ir tave brangina,
Kai jaučiamės abu laisvi.

Kada neegzistuoja laikas,
Atstumai neskiria širdžių.
Kada pasitiki kaip vaikas,
Sava mama, savu tėčiu.

Ir tu žinai, kad nepaliks jau,
Nereikia tau net tos Vilties.
O ašaros tik džiaugsmo liks jos,
Širdis daugiau nesudrėbės.

Nors ir iš baimės aš suriksiu,
Tikrai esu netobula.
Bet tu, žinau, kad nesutriksi,
Kad nuramins tava ranka.

Ir visa tai randu Tavy aš,
O Dieve, Mylimas, Brangus.
Tu Atgaiva, Tu Tas Šaltinis,
Tik Tavyje jaučiuos Žmogus.

/Jolantos Toločkaitės eiliuotas kalbėjimas/

2023 12 27