Seniai iš ėdžių Jis išaugo
Vis nenustoju aš mąstyti,
Širdy daug kyla man minčių.
Mes švenčiam Kalėdas, klausyki,
O jų prasmė? Net įdomu…
Mes skelbiam Viešpaties gimimą,
Ir vėl Jis guli vystykluos?
Man klausimai vis nenutyla,
Kodėl mes žiūrim atgalios?
Tikrai jau Jis ne Kūdikėlis,
Matykime Šlovingą Jį.
Tai Jis šėtoną nugalėjęs,
Dėkokim, garbinkime Jį.
Jei aš turiu šiandieną sūnų –
Suaugo vyras – jis stiprus,
Į nuotrauką lopšy, kur guli,
Nežiūriu jau į tuos metus.
Ne vienas tūkstantis praėjo,
Tie metai bėga labai greit.
Bet kokį Planą mūs Kūrėjas
Per tai norėjo mums atskleist?
Taip, gimė, ėdžiose gulėjo,
Nebuvo vietos Jam namuos.
Ir vos tik gimus bėgt reikėjo,
Nes persekiojo visados…
Istorija visus mus žavi,
Kasmet kartojame ją vis.
Bet mums svarbiausia Dievo Planas,
Ką paruošė per Jėzų Jis.
Į Žemę siuntė Dievas Sūnų
Pavergtą žmogų išvaduot.
Girdėjo, matė – žmogus žūva,
Tamsa jau baigia jį pagrobt.
Užaugo Jėzus, sustiprėjo
Sava Dvasia, Išmintimi,
Ir per kentėjimus praėjo
Kaip Dievas ir Žmogus, girdi?
Ir išsipildė Dievo Planas
Per amžius ruoštas – nuo pradžių.
Jam nesutrukdė netgi tvanas
Dėl mylimų, brangių žmonių.
Sūnus Jo tapo Atpirkėju,
Tai Kristus – Jo Brangi Auka.
Visa žmonija – nusidėjom,
Bet ji per Kristų atpirkta.
Pakluso Jis – Sūnus Aukščiausio
Būt nukryžiuotam skausmuose.
Atidavė, kas Jam brangiausia,
Žmogau, Gyvybę už tave.
Tai Dovana – prašau, išgirski,
Ne ta, kuri tau po egle.
Bet Kristus nugalėjo mirtį!
Prie ko išvis čia Kalėda?
Gyvybę mums padovanojo,
Kad tu gyventum amžinai.
Ir dar šiandien už mus kovoja –
Mūs Viešpats Kristus, ar žinai?
Seniai iš ėdžių Jis išaugo,
Jau sėdi Dievo Dešinėje.
Mūs Jėzus Kristus viešpatauja,
Per Šventą Dvasią mumyse.
Jis Pergalę padovanojo,
Ar Jo tu Eisenoj eini?
Jis moko priešą mindyt kojom,
Ar mes paklūstam Jam visi?
Jis mūsų Kareivijų Viešpats,
Tikiu – tai žinome visi.
Tad kelkime rankas ir tieskim,
Dėkokime Jam širdimi.
Lk 1, 32-33 „Jisai bus didis ir vadinsis Aukščiausiojo Sūnus.
Viešpats Dievas duos jam jo tėvo Dovydo sostą; jis viešpataus Jokūbo namuose per amžius, ir jo viešpatavimui nebus galo“. 2020 12 26
Jolantos Toločkaitės eiliuotas kalbėjimas