Tu pakartojai Jėzaus Kelią
( Išlydint Čiarlį Kirką)
Tu pakartojai Jėzaus Kelią,
Širdim buvai tu toks kaip Jis.
Taip skaudžiai širdį visiems gelia,
Tu šių laikų mums pavyzdys.
Įrodei mums, kad galim būti,
Kaip Viešpats mūsų – sekti Juo.
Kalbėjai apie žmogaus būtį,
Kaip nebesekt pasauliu šiuo.
Mintim, kalbom ir darbais savo
Skleidei tu Šviesą iš Dangaus.
Kiek Meilės širdys mūs ragavo,
Ir dar daugiau toliau ragaus.
Nes Dievo Balsas, nors per žmogų,
Jis amžiais Gyvas ir aidės.
Taisys, kas kreiva, toliau rodys,
Per Čiarlį Kirką – Jo žmonėms.
Kritai tu skaudžiai – mes prabudom
Pažadinti tavos Šviesos.
Išvydom sveiką žmogaus būdą,
Kaip čia gyventi be tamsos.
Pramynei kelią mūsų protuos,
Atvėrei begales širdžių.
Išsitiesėm – mažiau kuprotų,
Ir eisim šiuo Šviesos Keliu.
Palydime – baigei bėgimą,
Esi jau Tėvo glėbyje.
Kiek pakeistų žmonių likimų,
Dėkojam, Čiarli, už tave.
Jau ne tribūna – Dievo Sostas,
Šalia kurio jau stovi tu.
Jau Dievo Tėvo tu paguostas,
Regi koks derlius, kiek žmonių.
Ir mokai mus visus gyventi,
Į Šviesą eiti, nešti Ją.
Su Kristum viską mes ištversim,
Esi mums Dievo Dovana.
2025.09.22
Jolantos Toločkaitės www.eiliuotaskalbejimas.lt