Ar tu Šviesoj
Kokia Malonė mums suvokti,
Kad tau atleista, jau švarus.
Kad nieks nedrįs tavęs pavogti,
Nes Dievo rankose saugus.
Nes Kristus numirė ant Kryžiaus,
Nes kraujas liejos Jo ūmai.
Nes žaizdos Jo, kurios mus gydo,
Atpirko mus, ar tu žinai?
Jau tu Šviesoj, nenusidėjęs,
Esi Jo vaikas, Jo širdy.
Už Tave Kristus atkentėjo,
Neliksi niekad pražūty.
Jei dar nesakęs Jam: aš Tavo,
Tu mano Viešpats, viešpatauk.
Jis dėl tavęs mirties ragavo,
Tad šaukis Jo, neapsigauk.
Jei širdyje tamsa – žinoki,
Tamsoj ir liksime, žmogau.
Dvejonėms vietos nebeduoki,
Bet šaukis Kristaus, Jo Sūnaus.
Per Šventą Dvasią Sūnus Dievo
Apsigyvens tavoj širdy.
Ir nuo tada nebūsi vienas,
Jis kaip Šviesa nušvis tavy.
Juk vieną dieną viskas baigsis,
Šviesos vaikai į Šviesą grįš.
O kas tamsoj, spėliot nereikia,
Tas tamsoje ir pasiliks.
Ir nieks negali tavęs versti,
Turi suvokti pats širdy.
Mes džiaugtis pašaukti, ne verkti,
Bet rinktis pats, žmogau, turi.
2023 02 03
/Jolantos Toločkaitės eiliuotas kalbėjimas/