Nepatogus Dievas
Kaip norim patogumo su Dievu,
Kad Jis į poreikius mūs atsakytų.
Tai mes Jį norim vest savu keliu,
Kad veiktų mums, ir viską mums darytų.
Bet taip tikrai nebus, brangus žmogau,
Tai Jis mus šaukia Jo pėdomis sekti.
Nužengęs Žemėn Kristus iš Dangaus,
Visus mus kviečia Dievo Meile degti.
Ir nesvarbu, ką tu šiandien darai,
Svarbu, kur tavo širdies akys žiūri.
Te nesmerkia tavęs Jam duoti pažadai,
Tai Jis Savus planus, žmogau, tau turi.
Brandins tave ir ves Savu keliu,
Kuris tikrai, žinok, nebus patogus.
Gal teks sakyt ne kartą ,,negaliu”,
Bet tik tada tikėti atsivers tau progos.
Ganytojas Jis sielos mūs visų,
Ganys tave – troškimas Jo bendrauti.
Lai Jis tik veda, kitkas nesvarbu,
Svarbiausia Jį girdėt, su Juo keliauti.
Ir nesvarbu aplink kokie vaizdai,
Ar lyja, sninga ir griaustinis griaudžia.
Jis priešaky, tad sek ištikimai,
Klausyki Jo, nes priešas nebesnaudžia.
Bet jei su Juo, seki tu paskui Jį,
Tikrai pažinsi Dievo Tėvo Meilę.
Kuri ramina mus visus kely
Ir pasiklysti tau šiandien neleidžia…
1 Pt 2,25 Jūs buvote tarsi klaidžiojančios avys, o dabar sugrįžote pas savo sielų Ganytoją ir Sargą.
/Jolantos Toločkaitės eiliuotos mintys/
2023 04 27