Jei tu pasakęs Dievui TAIP
Jei tu pasakęs Dievui TAIP,
Atgal jau neturi gręžiotis.
Tavęs Jis laukia, Jo planai,
Nors dar norėsis tau spyriotis.
Kiek Dievui prižadam visi,
Ir savo širdį Jam išliejam
Šventosios Dvasios pagauti,
Kas kartą Jam prisiekinėjam.
Bet ar žinai, brangus žmogau,
Visas maldas Jis tavo girdi.
Ir skuba atsakyti tau,
Kiaurai Jis mato mūsų širdis.
Likimą pavedam tik Jam,
Vis prašome ,,mane naudoki”.
Bet noris eit keliu pačiam,
Kas kartą pailsėt, sustoti.
Bet jei tiktai sustoji tu,
Nors Dievui tu ir atsidavęs.
Pagauna Jis tave sykiu,
Turi palikti, ką jau daręs.
Jis pakreipia tada žingsnius,
Nuo Plano man nukrypt neleidžia.
Turiu judėt, būt paklusnus,
Net sumokėti man nemažą kainą.
Per slėnius eiti, per miškus,
Per dykumą ir kopt į kalną.
Girdėti moko mus visus,
Ką širdyse Jis mūsų kalba.
Taip veda mus ir stiprina,
Mus kala, kaip tą karštą plieną.
Ir kaip sidabrą grynina,
Ir kaip tą auksą – mus kiekvieną.
Augina Dvasioj mus vaikus,
Kad augtume visi į sūnus.
Juk bręstam per sunkius kelius,
Kiti tik stebisi ir žiūri.
Ir ką tu pasakyt gali,
Nežinom Viešpaties kelių.
Jis veda mus siauru taku,
Dažnai ir aš nesuprantu.
Neduoda Jis ko aš prašau,
Tik patyrimų įvairių,
Bet jų dėka daug supratau,
Tik taip aš ugdomas esu.
Tad jau nurimstu aš širdy,
Kiek buvo vis savų planų.
Bet jau žinau – tu Jo esi,
Imu Jo Kryžių ir seku.
Ir prisipildau aš Džiaugsmu,
Kokia lengva man Jo našta.
Stebiuosi Jo švelniu jungu,
Su Juo man gera visada…
Lk 9,62 Jėzus tam atsakė: “Nė vienas, kuris uždeda ranką ant arklo ir žvalgosi atgal, netinka Dievo karalystei.
/Jolantos Toločkaitės eiliuotas kalbėjimas/
2023 05 05