Bevardė meilė
Kada gyvenimas žemyn tave nubloškia –
Tau visos sąlygos pakilt aukštyn.
Tas tikras jausmas širdy gimsta – trokšti,
Kabintis į Jo Ranką, kilt aukštyn.
Tik Jis Gabus šiandien visus pakelti,
Be Jo išsekę, sukame ratus.
Tad nebelauk, į Jėzaus Ranką stverkis,
Pakelt ir nuramint tik Jis Gabus.
Kiek daug šiandien mes tikime į Dievą,
Ir kalbame visiems, kad Meilė yra – Jis.
Bet Jėzų atmetam tikrai ne vienas,
Jog Dievo Jis Sūnus, Jo – Dievo prigimtis.
Dėl to tik Jis Gabus pakelti,
Tik Jam paklūsta audros, ar žinai?
Ir Jo tartu Žodžiu esi sutvertas,
Ir tik per Jį gyvensi amžinai.
Nes Dievas siuntė Žodį – Savo Sūnų,
Atpirkt žmoniją iš pasaulio nuodėmės.
Nes taip pamilo, matė – žmogus žūva,
Todėl tik Jėzus tau šiandien padės.
Koks dievas tavo? Ar žinai jo vardą?
Vienam jis medis, saulė, pinigai…
Tik tas kas mirė už tave – Jo Vardas,
Išgelbės, išganys, ar tai žinai?
Suklusk, žmogau, išgirski, atsiverki,
Juk savo vardą tu taip pat turi.
Kodėl galvoji, Dievas, Jis – bevardis,
Ir kaip be vardo šauktis Jo gali?
Tik Jėzaus Vardo bijosi tamsybės –
Jų tikslas mus skandinti nuolatos.
Dėl to mes Vardą Jo dažnai nutylim,
Tik apie meilę kalbame be atvangos.
Kokia gi Meilė be Šaltinio – Kristaus,
Jis Dievo ištakos Jo mylinčios širdies.
Pakelt atėjo Jis, kad tu nekristum,
Į kieno Meilę tu šiandien remies?
2023 05 09
/Jolantos Toločkaitės eiliuotas kalbėjimas/