Empatija
Empatiją palydi visad jausmas,
Kada tu kitą širdyje jauti.
Ką kenčia jis, ir kas tuomet jį kausto,
Tiktai išjautęs kitą jam padėt gali.
Bet taip dažnai visai mums neįdomu,
Taip norisi žiūrėti tik savęs.
Neužjaučiam, net pakišam dar koją,
Neleidžiame kalbėt į sąžinę.
Nors būna taip, tikrai širdy mes žinom,
Ką jaučia kitas, ir kodėl jam taip sunku.
Tačiau bet kokią kainą mes save vis ginam,
Ir teisinamės, ieškom net kaltų.
Bet Viešpats kiaurai mato mūsų širdis,
Motyvai aiškūs Jam, tu patikėk.
Jis viską žino ką ir ko negirdim,
Tad leiskim Jam į sąžinę kalbėt.
Tada suprasi kitą, jį pajausi,
Jo Meilė lietis per tave galės.
Tai Jis parodys širdy kito jausmą,
Užtart, suprasti Dievas tau padės.
Tiktai norėki širdy būti tyras,
Be melo ir klastos gyventi siek.
Net sau meluojam sąžinę pamynę,
Ir kiek draugysčių žūva mūs perdien.
Žinoki, kad neliks to, kas paslėpta,
Kada gudravom, buvom netyri.
Sugrius visi tie melo lieptai,
Ir greit išvysi – draugo neturi…
2023 05 10
/ Jolantos Toločkaitės eiliuotas kalbėjimas/