Gyvenimu tarsi upe tu plauki
Gyvenimu tarsi upe tu plauki,
Nedėki pastangų, giliai kvėpuok.
Pamatęs tėkmę, šok, nelauki,
Geriausia plaukt ant nugaros.
Aš sutinku, tam įgūdžių prireikia,
Pasitikėti vandeniu, kad jis laikys
Kartoju, atsipalaiduoti reikia,
Palikti visas baimes ir mintis.
Mintis, kur kalba – nesiseks tau,
Jos įtampą norės beplaukiant tau sukelt.
Bet upė, jos tėkmė tave vis neš ji,
Ir nebijok bangos, laikys tave, pakels.
Į dugną tu tikrai nenugarmėsi,
Ramybėj plauksi upės tėkmėje.
O akimis į Dangų vis žiūrėsi,
Palaiminti mes esam tik Jame.
Jame jei skęsti, tai tik Meilėj Dievo,
Kuri paguodžia, atgaivina mus.
Vanduo pagirdo mus kiekvieną,
Ir tu plauki Gyvenimo Upe ramus…
Apr 22,1
Jis parodė man tyrą gyvenimo vandens upę, tvaskančią tarsi krištolas, ištekančią nuo Dievo ir Avinėlio sosto.
/Jolantos Toločkaitės eiliuotas kalbėjimas/
2023 08 08