Išlydint mamą
Nereikia sielotis ir verkti,
Juk nemirė Mamyte jūs.
Tikrai gyva Ji savo siela,
Nors matome tuščius namus.
O akimis mes netikėkim,
Kas matoma – nerealu.
Prašau aš jūsų patikėti,
Gyva, gyva Ji iš tiesų!
Tiktai išėjo Ji iš laiko,
Kuriam priklausom dar visi.
Ne vienas Dievo Žodį skaitęs –
Mes žmonės esam amžini.
Ir mes gi amžinybėj būsim,
Paliksim laiką mes visi.
Ir kiek kiekvienas čia užtruksim,
Žinoti niekaip negali.
Tiktai žinau – mes susitiksim –
Neleiskim skausmui išbujot.
Juk Kristus suteikė mums Viltį –
Prašau, nereikia abejot.
Jis pašaukė visus tikėti,
Suteiks mums amžinus namus.
Mamytę vėlei jūs regėsit,
Bet ašarų daugiau nebus.
Jolantos Toločkaitės eiliuotas kalbėjimas