Išlydint tėvelį
Nereikia sielotis ir verkti,
Juk nemirė tėvelis jūs.
Tikrai Jis gyvas savo siela,
Nors matome tuščius namus.
O akimis mes netikėkim,
Kas matoma – nerealu.
Prašau aš jūsų patikėti,
Jis gyvas, gyvas iš tiesų!
Tiktai išėjo Jis iš laiko,
Kuriam priklausom dar visi.
Ne vienas Dievo Žodį skaitę:
Mes žmonės esam amžini.
Ir mes gi amžinybėj būsim,
Paliksim laiką mes visi.
Ir kiek kiekvienas čia užtruksim,
Žinoti niekaip negali.
Tiktai žinau – mes susitiksim –
Neleiskim skausmui išbujot.
Juk Kristus suteikė mums Viltį –
Prašau, nereikia abejot.
Jis pašaukė visus tikėti,
Suteiks mums amžinus namus.
Tėvelį vėlei jūs regėsit,
Bet ašarų daugiau nebus.
Jolantos Toločkaitės eiliuotas kalbėjimas