Nesudaužai, bet jį švariai išplauni
Mums blogį reikia nugalėti gerumu,
Ne savo jėgomis, bet Meilės kaina.
Kaip radęs tą ąsotį su purvu,
Nesudaužai, bet jį švariai išplauni.
Tad nedaužykim žodžiais mes širdžių,
Gal ir matai tą tamsą, kuri žmogų valdo.
Bet palydėki jį geru žodžiu,
Te Jo Ramybė nusileis ant jo, užvaldo.
O Jo Malonė liesis, nuramins,
Tas purvas iš ąsočio pasitrauks jau.
Ir tik tada Dvasia galės prabilt,
Kuri taip ilgisi kiekvieno, laukia.
Ir Dievo indas, buvęs toj tamsoj,
Tuoj pat Šviesa Jo prisipildys.
Nors skaudino – nelik kančioj,
Te Dievo Planas per tave jam pildos.
Bet būna taip, jog drabstosi purvais –
Kuo prisipildę – viskas pasimato.
Tad nusipurtyk nešvarą jo greit,
Ir traukis iš žmogaus to tako.
Mes blogį turim nugalėti gerumu,
Ne savo jėgomis, bet Meilės kaina.
Kaip radęs tą ąsotį su purvu,
Nesudaužai, bet jį švariai išplauni…
Pat 15,1
Švelnus atsakymas nuramina pyktį, aštrūs žodžiai sukelia rūstybę.
Jolantos Toločkaites eiliuotas kalbėjimas
2023 09 21