Pagundą turime

Pagundą turime

Pagundą turime supykt,
Atkeršyti ir apkalbėti.
Žiūrėk, jei tik kažkas netiks,
Minčių galvoj tiek ims kirbėti.

Sutinkame mes tiek žmonių,
Kurių darbai ne tokie šviesūs.
Kai pasvarstai tu iš tiesų,
Ir tie keliai ne tokie tiesūs.

Visi mes veikiami tamsos,
Ji mintimis vis atakuoja.
Kas skuba, tas nepagalvos,
Žiūrėk – tamsa pakišo koją.

Širdy aš mokaus… Tau rašau,
Kad žmogų nuo tamsos atskirtum.
Bet kartais sakom – pavargau,
Nors einame Keliu mes Kristaus.

Kuris pamilo žmogų taip,
Jog Pats dėl jo ant Kryžiaus mirė.
Ne žmogų teisė, ar žinai?
Bet nuodėmę nuo jo atskyrė.

Tad mokaus nuodėmę atskirt,
Nuo to žmogaus, kurs man nemielas.
Nes Dievas sako, jog ,,išgirsk”,
Mylėk kaip Aš visus, kiekvieną…

1 Jn 4,7
Mylimieji, mylėkime vieni kitus, nes meilė yra iš Dievo. Kiekvienas, kuris
myli, yra gimęs iš Dievo ir pažįsta Dievą.
Rom 5,8
O Dievas mums parodė savo meilę tuo, kad Kristus mirė už mus, kai tebebuvome nusidėjėliai.
2023 09 21
Jolantos Toločkaites eiliuotas kalbėjimas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *