Molio indas perėjęs ugnį
Mes žinom, kaip molinis indas gimsta
Ir kokį kelią reikia jam nueit.
Taip pat ir mes, gal daugelis vis nirštam,
Kiti stiprybės meldžiame suteikt.
Gimimas indo procesas skausmingas,
Patyrėme, kaip tenka minkomam kentėt.
Tikrai nesijauti tada laimingas,
Iš skausmo norisi tau susiriest.
Ir dar ne viskas – jį į krosnį šauna,
Nes tik ugnis išgrynina visus.
Ir tik tada tas indas vertę gauna –
Vanduo jame išliks be priemaišų, skaidrus.
O molis tas, kuris ugnies nematęs,
Nors ir įgavęs indo formą jis,
Nesistebėki vandenį jame pamatęs,
Vanduo bus nešvarus, nes molis tirps.
O tirpdamas jis vandenį užteršia,
Vanduo nebus jau tyras ir skaidrus,
Kaip mūsų širdys, jei jose dar kerštas,
Nes tik ugnis apvalo mus visus.
Bet kokiu atveju mes turim degti,
Linkiu visiems aš degti Meilės ugnyje.
Kiekvienas indas turime išdegti,
Tekėti Dievas nori mūsų širdyse.
Visi mes žinome, kad Dievas yra Šventas,
O mes kaip indai – laikom Jį savy.
Negali būti molio Jis suterštas,
Tik po ugnies mes tapsim tinkami.
Ir jau tada neteršim savimi mes Dievo,
Nebus jau molis minkštas ir tirpus.
Ugnis užgrūdins mus kiekvieną,
Ir Dievo Balsas bus per mus švarus.
Ir tik tada tekės Gyvybės upės,
Šaltiniai per visus, to Tyrojo Vandens.
Jau perėję per ugnį tvirti būsim,
Teliesis Jis per mus, te Meilę žmonės gers.
Ir tik tada Jo Šlovę atlaikysim,
Ir nesisavinsim mes Jo Garbės,
Tik Jam Vieninteliam sakysim
Tu Vienas Vertas – šauksim iš visos širdies.
Iz 48,10 -11 Aš apvaliau tave ugnimi, bet ne kaip sidabrą, Aš išbandžiau tave vargų krosnyje. Dėl savęs, dėl savęs Aš tai darysiu, kad mano vardas nebūtų suterštas. Savo šlovės Aš neduosiu kitam.
Iz 64,8
Viešpatie, Tu esi mūsų tėvas, mes – molis, o Tu – puodžius, mes visi – Tavo rankų darbas.
Jolantos Toločkaitės eiliuotas kalbėjimas
2021 08 21