Sustok, žmogau

Sustok, žmogau

Sustok, žmogau, sustok ir pamąstyki.
Ką tu jauti? Kas tavo viduje?
Gal pavargai vis bėgti ir varžytis,
Ta tuštuma beribė tavo širdyje.

Sustok, žmogau, sustok ir pamąstyki,
Įsiklausyk, ko trokšta taip širdis.
Sustojęs tik gali sau pasakyti,
Išgirst, ko šaukias per dienas ji vis.

Sustok, žmogau, sustok ir pamąstyki,
Lyg voverės rate tu nieko negirdi.
Išlipk iš jo, aplink apsidairyki,
Atrask save, te ves tave širdis.

Sustok, žmogau, sustok ir pamąstyki,
Tu gyveni – prašau, pajausk save.
Pabudęs Sau tu pasakyki,
Aš noriu, Dieve, būt Tavam Plane.

/Jolantos Toločkaitės eiliuotas kalbėjimas/
2023 08 18

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *